Ką veikti Bukhara, Uzbekistan

Greiti faktai: 46 metrų aukščio minaretas taip sužavėjo Čingischaną, kad jis pasigailėjo jo ir nesunaikino. Trijų pastatų kompleksas daugiau nei 800 metų lemia Bucharos miesto vaizdą.

Akcentai: Nuo minareto viršaus muezzino balsas dykumos tyloje nuaidėdavo 10 kilometrų atstumu. Bokšto plytų raštas sudaro 14 skirtingų geometrinių ornamentų, kurių kiekvienas atsiveria iš kitos pusės žiūrint.

Greiti faktai: 3 hektarų ploto tvirtovės sienos siekia 20 metrų aukštį. Valdovų rezidencijoje buvo šimtai patalpų - nuo lobyno iki kankinimo kamerų.

Akcentai: Milžiniška rampa, vedanti prie įėjimo, kadaise aidėjo nuo kalinių grandinių, kurie būdavo metami po virš jų pražingsniuojančių arklių kanopomis. Sosto salės lubos buvo dengtos aukso plokštėmis, o kilimai atkeliavo iš visų imperijos kampelių.

Greiti faktai: Šis žvaigždžių raštais puoštas plytų pastatas yra vienas seniausių išlikusių islamo pasaulio mauzoliejų ir vidurinės Azijos plytų meno viršūnė. Kvadrato formos plano kupolinio pastato sienos tiek iš išorės, tiek iš vidaus sudarytos iš smulkiai raižytų plytų, kurios keičiantis šviesai tarsi juda.

Akcentai: Pastato sienos išklotos iš viso daugiau nei 40 skirtingų plytų raštų, tarp kurių yra tokių, kuriuos galima aptikti tik su kopėčiomis, iš visai arti. Stovint kupolo viduje, pro mažus plytų tarpelius saulės šviesa patenka taip, kad erdvė kiekvieną akimirką atrodo kitaip.

Greiti faktai: Dvidešimt gražiai išdrožtų medinių kolonų laiko priešais mečetę esančios prieangio stogo konstrukciją, kiekviena puošta unikaliais motyvais. Priešais plytintis tvenkinys, hauzas, jau šimtmečius vėsina orą ir atspindi įspūdingą mečetės fasadą.

Akcentai: Tai buvo emyrų penktadienio maldų vieta, kur valdovai ir jų palyda sėdėdavo tarp didžiulių medinių kolonų. Prieangio lubas dengia kruopščiai išdirbti geometriniai raštai ir ryškios spalvos, kurias ištobulino Vidurinės Azijos amatininkų kartos.

Greiti faktai: Keturi mėlynų kupolų bokštai gavo skirtingą puošybą, nė vienas nėra vienodas. Pastatas iš tiesų buvo buvusios medresės įėjimo vartai, o pati mokykla jau seniai išnyko.

Akcentai: Iš arti pažvelgus į bokštus, pastebėsi, kad kiekvienas pagamintas su skirtingu geometriniu raštu ir plytelių dažymu, tarsi statytojas būtų samdęs keturis skirtingus amatininkus. Vietiniai sako, kad kiekvienas bokštas simbolizuoja vieną iš pasaulio krypčių religijų, nors raštiškų įrodymų tam nėra.

Greiti faktai: XII amžiaus pastatas kadaise buvo zoroastriečių šventykla, vėliau sinagoga, kol tapo mečete. Jo pavadinimas reiškia „duobės mečetė", nes jos įėjimas yra daugiau nei 4 metrais žemiau dabartinio gatvės lygio.

Akcentai: Mečetės pietvakarių fasadą puošiantis plytų raštas yra toks kruopštus, kad tarp 800 metų senumo molinių plytų nesimato nė vieno skiedinio sluoksnio. Įėjimo apačioje 10 metrų gylio kasinėjimuose rasti pagoniški vaisingumo simboliai ir didžiulis 4 metrų ilgio galvijų skeletas liudija apie kelių tūkstančių metų šventąją šio pastato praeitį.

Greiti faktai: Ulugbekas, garsus astronomas valdovas, 1417 metais pastatė šią medresę, kuri buvo vienas iškiliausių to meto Vidurinės Azijos mokslo centrų. Įėjimo arką puošiantys žvaigždžių raštai tiksliai atspindi statytojo aistrą astronomijai, o stovint po 12 metrų aukščio vartų arka beveik jaučiama laiko kelionė į Timūridų imperijos aukso amžių.

Akcentai: Medresės fasade kažkada buvo užrašas, kuris šiandien jau neįskaitomas, skelbęs: „Siekimas žinių yra kiekvieno musulmono vyro ir moters pareiga.“ Ulugbekas čia asmeniškai dėstė astronomiją ir matematiką, o tai to meto valdovui buvo beveik negirdėta.